Skip to content

Europos Sąjungos Taryba

ES Taryba – tai institucija, kurioje visų ES šalių nacionaliniai ministrai susitinka derėtis dėl ES teisės aktų ir juos priimti.

Svarbiausi momentai

Sandėlio iliustracija, kurio lentynose sukrauti siuntiniai, o vienos dėžės brūkšninis kodas nuskaitomas rankiniu skaitytuvu.
  • 2026 m. rugsėjo 3 d.
ES muitinės: Taryba pritarė esminei reformai

ES muitinės: Taryba pritarė esminei reformai

Taryba galutinai pritarė ES muitinės sistemos reformai. Naujosiomis taisyklėmis sukuriama ES muitinės institucija, internetinė ES muitinės duomenų platforma, naujas statusas, kuris bus suteikiamas patikimiausiems prekiautojams ir numatomos priemonės išaugusios e. prekybos problemai spręsti.

Šiuo metu Tarybai pirmininkauja Airija

Airija Tarybai pirmininkaus iki 2026 m. gruodžio 31 d. Tai aštuntasis jos pirmininkavimas, šį kartą trijų paeiliui pirmininkaujančių valstybių narių grupėje kartu su Lietuva ir Graikija. Pirmininkaujanti Airija vadovausis stiprybės ir vienybės principu.

Iš dėžutės išimtas varpelis, kuriuo skambinama skelbiant susitikimo pradžią, o šalia – pirmininkaujančios Airijos logotipas.

Ką veikia Taryba?

Į Europos Sąjungos Tarybą (dažnai vadinamą tiesiog Taryba) susirenka 27 ES valstybių narių vyriausybių ministrai. Pagrindinė Tarybos užduotis – teisėkūra.

Ji taip pat tvirtina ES biudžetą, koordinuoja politiką, sudaro tarptautinius susitarimus ES vardu ir plėtoja ES užsienio ir saugumo politiką.

ES Taryba yra vienas juridinis asmuo. Tačiau praktiškai ministrai Taryboje susitinka įvairiomis teminėmis grupėmis, kurios vadinamos Tarybos sudėtimis.

Darbo sritys

Tarybos posėdžiai

Kaip dirba Taryba?

Nacionalinių vyriausybių ministrai Tarybos posėdžiuose priima ES teisės aktus. Prieš valstybių narių ministrams balsuojant dėl vieno ar kito klausimo, jį pirmiausia išnagrinėja ir aptaria Tarybos parengiamieji organai. Daugumos teisės aktų atveju Taryba sprendimus priima kartu su Europos Parlamentu pagal įprastą teisėkūros procedūrą.

Už Tarybos darbo pažangą yra atsakinga ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė – kas šešis mėnesius rotacijos tvarka besikeičianti ES šalis.

Visi klausimai yra pirmiausia nagrinėjami parengiamuosiuose organuose (darbo grupėse ir Nuolatinių atstovų komitete), o tik tuomet ministrai dėl jų priima sprendimą.

Daugumoje sričių Taryba veikia kaip viena iš dviejų teisėkūros institucijų (kita – Europos Parlamentas). Ji taip pat priima sprendimus, kai reikia pareikšti politinę poziciją.

Priklausomai nuo temos, Taryboje taikomos trys skirtingos balsavimo sistemos: kvalifikuotos balsų daugumos, paprastos balsų daugumos ir vieningas balsavimas. Dauguma atvejų taikoma kvalifikuota balsų dauguma.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė nustato darbotvarkę ir vadovauja Tarybos darbui. Pirmininkaujanti valstybė narė rotacijos tvarka keičiasi kas šešis mėnesius: paeiliui pirmininkauja vis kita ES šalis.

Kasmet įvairiais Tarybos lygmenimis vidutiniškai surengiama daugiau kaip 4 000 posėdžių. Apie 70–80 iš jų yra ministrų posėdžiai. Ministrų posėdžiai vyksta daugiausia Briuselyje, išskyrus tris mėnesius: balandžio, birželio ir spalio mėn. jie vyksta Liuksemburge.

Istorija

Svarbūs istoriniai momentai nuo Tarybos įsteigimo iki šių dienų.

  • 1958

    sausio 25 d.

    Tarybos įsteigimas

    Pirmasis EEB tarybos posėdis įvyksta pirmininkaujant Belgijos užsienio reikalų ministrui.

  • 1993

    lapkričio 1 d.

    Mastrichto sutartis

    Mastrichto sutartimi nustatomos naujos politikos sritys, kaip antai bendra užsienio ir saugumo politika bei teisingumas ir vidaus reikalai.

  • 2009

    gruodžio 1 d.

    Lisabonos sutartis

    Pagal Lisabonos sutartį išplečiamas balsavimo kvalifikuota balsų dauguma priimant sprendimus Taryboje naudojimas.