Miškai. Faktai ir skaičiai
Miškai yra labai naudingi žmonių sveikatai ir aplinkai, tačiau patiria vis didesnį stresą. Miškai remiami keliomis ES iniciatyvomis ir teisės aktais tiek Europos Sąjungoje, tiek visame pasaulyje.
Miškų teikiama nauda
Miškai yra gyvybiškai svarbūs žmonių sveikatai ir gerovei, aplinkai bei klimatui.
Anglies dioksido saugojimas
Kasmet ES miškai medžiuose, augaluose ir dirvožemyje absorbuoja apie 10 % ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Todėl jie yra didžiausias anglies dioksido absorbentas ES.
Švarus vanduo ir oras
Miškai yra natūralūs oro grynintuvai ir veikia kaip natūralūs filtrai: surenka lietaus vandenį ir leidžia jam skverbtis per dirvožemį ir šaknis.
Laukinės gamtos buveinė
Miškai yra biologinės įvairovės prieglobstis. Visame pasaulyje juose gyvena 80 % visų sausumos gyvūnų, augalų ir grybų rūšių.
Mediena ir žaliavos
Nukirstų medžių produktai saugo anglies dioksidą ir padeda mažinti išmetamą CO2 kiekį. Miškai taip pat teikia nemedieninę žaliavą, pavyzdžiui, maistą, vaistinius augalus ir kamštieną.
Dirvožemis ir apsauga nuo potvynių
Miškų šaknų sistemos sulaiko dirvožemį ir užkerta kelią erozijai. Jos taip pat padeda reguliuoti vandens srautus, mažinti nuotėkį ir potvynių riziką.
Poilsis ir sveikata
Miškai – tai erdvė žygiams, stovyklavimui ir ryšiui su gamta megzti. Jie padeda gerinti mūsų fizinę ir psichinę sveikatą.
Žaliosios darbo vietos ir užimtumas
ES 4,5 mln. darbo vietų tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuo miškų. Visame pasaulyje miškai sukuria 86 mln. žaliųjų darbo vietų.
Miško žemė ir miškų būklė
Padėtis ES
Miškai užima beveik 40 % ES teritorijos, o nuo 2000 m. dėl miško įveisimo, tvaraus valdymo, aktyvaus atkūrimo ir natūralių procesų jų plotas padidėjo 5,5 %.
Tačiau mūsų miškų būklė yra prasta ir toliau blogėja.
Pasaulyje
Miškai užima apie 30 % Žemės sausumos ploto. Tai sudaro 4,06 mlrd. hektarų arba maždaug pusę hektaro miško kiekvienam planetos žmogui.
Kasmet šis plotas sumažėja vidutiniškai 4,12 mln. hektarų. Tai didesnis plotas nei Nyderlandų.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų saugojimas
Miškų būklė ir atsparumas, miškų ekosistemų pokyčiai dėl klimato kaitos ar kenkėjų ir suaktyvėjęs medžių kirtimas – visa tai gali turėti įtakos miškų gebėjimui absorbuoti ir saugoti šiltnamio efektą sukeliančias dujas. 2024 m. ES miškuose buvo saugoma 25 % mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei 2000 m., nors bendras miškų plotas padidėjo.
Mažėja ES miškų potencialas kaupti šiltnamio efektą sukeliančias dujas
Diagramoje parodytas metinis ES miškų absorbuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išreikštas milijonais tonų CO2 ekvivalento (MtCO2e).
Linijinė diagrama, kurioje parodytas metinis 2000–2024 m. miško žemėje absorbuotas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išreikštas milijonais tonų CO2 ekvivalento (MtCO2e).
2000–2015 m. miško žemė absorbavo apie 450 MtCO2e per metus, su tam tikrais svyravimais. Po 2015 m. absorbcijos lygis pradėjo nuolat mažėti ir 2017 m. sumažėjo iki 362 MtCO2e, o 2018 m. – iki 306 MtCO2. Nuo to laiko absorbcijos lygis išliko palyginti stabilus – šiek tiek didesnis nei 300 MtCO2e.
Grėsmės miškams
Miškai vis dažniau susiduria su spaudimo ir rizikos veiksniais, todėl suteikia vis mažiau naudos, kurios iš jų tikimasi.
Dėl miškų naikinimo ir alinimo per pastaruosius 30 metų sunaikinta apie 10 % pasaulio miškų.
Be to, dėl klimato kaitos vis stiprėja tokie reiškiniai kaip:
• biologinės įvairovės nykimas;• kenkėjai ir ligos, pvz., žievėgraužių tipografų užkratas, galintis pakenkti dideliems miškų plotams;• tarša, pvz., didelis ozono kiekis, dėl kurio mažėja medžių gebėjimas atlikti fotosintezę;• sausros ir miškų gaisrai, dėl kurių miškai tampa jaunesni arba sulėtėja jų augimo tempas.
ES daugėja miškų gaisrų
Diagramoje parodytas metinis miškų gaisrų skaičius Europos Sąjungoje. 2022 m. užregistruota beveik 8 000 gaisrų. Dėl jų prarasta 9 000 km2 ES miškų.
Stulpelinė diagrama, kurioje parodytas metinis miškų gaisrų skaičius Europos Sąjungoje 2010–2024 m.
2010–2018 m. gaisrų vis dar buvo mažiau nei 1 000 per metus, išskyrus reikšmingą padidėjimą 2017 m., kai kilo daugiau kaip 1 900 gaisrų. Nuo 2019 m. kasmet kildavo vis daugiau gaisrų, o 2022 m. pasiektas pikas – tais metais kilo daugiau kaip 7 800 gaisrų. 2023 ir 2024 m. gaisrų sumažėjo, tačiau vis dar buvo daug – kasmet užregistruota daugiau kaip 5 000 gaisrų. 2025 m. gaisrų vėl sumažėjo (iki maždaug 2 200).
Dėl to blogėja ES miškų būklė ir jų atsparumas stresui. Dideli gaisrai taip pat teršia orą ir vandenį ir savo ruožtu prisideda prie didesnio visuotinio atšilimo.
Taip pat žr.:
Miškų atsparumas ir miškų apsauga
Miškų naikinimas
Klimato kaita: ką daro ES
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. liepos 17 d.